Istorija - Silvanols

Latvijos žaliosios farmacijos įmonė „Silvanols“ buvo įsteigta 1994 m. gruodžio 8 d. Jos steigėja yra chemijos profesorė Ieva Leimane, kuri naujai įsteigtą įmonę pavadino žymaus latvių chemiko Augusto Uošinio (Augusts Ošiņš) atradimo garbei. I. Leimane veiklą pradėjo remiama Medienos chemijos instituto ir draugų, turėdama tik vieną laboratorijos stalą ir begalinį norą pamatyti savo darbo rezultatus, ji sukūrė unikalią vandenyje tirpių gelių bazę, kurios pagrindu 1995 m. buvo sukurti pirmieji originalūs „Silvanols“ produktai: „Osteogēls“, „Rinogēls“ ir „Trombogēls“. Originali tirpiųjų celiuliozės eterių ir želatinos pagrindu sukurta bazė iki šiol faktiškai neturi analogų. Tai sėkminga įvairių vaistinių augalų ekstraktų ir gamtos mineralų kombinacija, pasiekusi puikaus rezultato. Nuo 1997 m. visi šie preparatai buvo registruoti Valstybiniame vaistų registre, jų poveikio efektyvumas suteikė galimybę plėsti įmonę jau platesniu mastu – atsirado lėšų tiek patalpų nuomai, tiek pritaikyti patalpas gamybai ir aprūpinti jas aparatūra. Be to, prasidėjo mokslinio kūrybinio darbo plėtra, atsirado idėjos kurti naujus preparatus, gydomuosius balzamus ir purškalus naudojant Latvijos vaistinių augalų ekstraktus, uogų ir vaisių sultis bei aliejus. Vėliau iš sausųjų vaistinių augalų ekstraktų bei vitaminų buvo pradėtos gaminti ir tabletės bei kapsulės.

Per beveik 25 metus „Silvanols“ tapo žinoma žaliosios farmacijos įmone, kurios apyvarta siekia keletą milijonų, kuri laikosi Europos lygio kokybės standartų ir turi virš 50 aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Įmonės produktų portfelį šiuo metu sudaro apie 50 efektyvių ir saugių produktų, kurių dėka „Silvanols“ vis dar įgyvendina pradinę misiją – gaminamoje produkcijoje pagal galimybes išsaugoti kuo daugiau vertingųjų natūralioje gamtoje esančių vaistinių augalų savybių ir perduoti žmonėms vertingiausias gamtos medžiagas, siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę.

Pavadinimo kilmė

Žymus Latvijos chemikas Augustas Uošinis (Augusts Ošiņš) gimė 1895 m. balandžio 16 d. 1928 m. jis baigė Latvijos universitetą, ir jam buvo suteiktas organinės chemijos technologijos inžinieriaus chemiko laipsnis. Jau studijų laikotarpiu A. Uošinis dirbo asistentu analitinės chemijos katedroje ir atliko tyrimus. Siekdamas įgyvendinti savo tyrimų rezultatus, 1932 m. A. Uošinis Mersrage pastatė terpentino gamyklą, kurioje iš daugiau kaip 25 metus žemėje pragulėjusių pušų kelmų, juos susmulkinus bei apdorojus garais ir benzinu, buvo gaminami terpentinas, kanifolija ir sunkusis aliejus. Gamyklos darbininkai pastebėjo, kad gamybos procese gautas aliejus puikiai gydo visas žaizdas, palengvina kvėpavimą ir mažina kosulį. Prasidėjo rimtas šio aliejaus tyrimo procesas, kuriame dalyvavo žymūs to meto Latvijos chemijos ir farmacijos tyrinėtojai bei jų kolegos iš Prancūzijos, Vokietijos ir JAV. Pažangiais to meto metodais buvo tiriami šio junginio struktūra ir farmakologinis poveikis. Buvo padaryta išvada, kad aliejus sėkmingai gydo tuberkuliozę bei pasižymi stipriu priešvėžiniu poveikiu. Naujai atrastą aliejų A. Uošinis pavadino „Silvanols“.

Nors Antrojo pasaulinio karo išvakarėse tiek Prancūzija, tiek JAV buvo pasirengusios pirkti aliejaus gavybos ir gamybos patentą, A. Uošinis sandorio nepasirašė, nes, jo nuomone, „Silvanols“ turėjo likti Latvijoje ir atnešti naudos Latvijos tautai. Deja, po karo nebeliko nei Latvijos, nei žymiojo „Silvanols“, o jo išradėjas buvo ištremtas į Sibiro platybes. Tačiau šio išradimo ir jo autoriaus atminimui bei garbei 1994 m. buvo įsteigta naujoji įmonė „Silvanols“, kuri, remdamasi A. Uošinio pozicija, įsipareigojo rūpintis žmonėmis ir stiprinti jų sveikatą gamtos galiomis.